Nacionalinė iniciatyva „IDĖJA LIETUVAI“ kvietė visuomenę susiburti ir šimtmečio sulaukusiai Lietuvai siūlyti veržlias idėjas, kurios neturi ribų ir gali atnešti reikšmingų pokyčių mūsų šaliai. Pasibaigus pirmajam iniciatyvos „IDĖJA LIETUVAI“ etapui, kurio metu buvo siūlomos idėjos, visuomenė ir ekspertai vertino daugiau nei 1500 proveržio idėjų, kol galop buvo atrinktos trys pagrindinės. 2018 m. vasario 1-ąją, Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio minėjimo išvakarėse vykusioje „Didžiojoje idėjų ir pokyčių konferencijoje“ aukščiausi šalies vadovai paskelbė 3 atrinktas idėjas, kurias įgyvendinus būtų paskatintas proveržis mūsų valstybėje:

- Švietimas/Sveikata: mokytojas prestižinė profesija iki 2025 m.

- Ekonomika/Valstybės valdymas: pagalba jaunoms šeimoms įsigyjant būstus bei biurokratijos mažinimas skaitmenizuojant valstybės paslaugas

- Bendras gėris: dvigubos pilietybės įteisinimas.

Konferencijos metu vyko iškilmingas „Lietuvos proveržio akto“ pristatymas. Šis aktas – tai simboliška paralelė su Vasario 16-osios aktu, kuriuo buvo įtvirtinta Lietuvos nepriklausomybė. Šio akto paskelbimas įrodė pasiryžimą įgyvendinti idėjas, kurios užtikrintų Lietuvos gerovę ateityje. Elektroniniu būdu jį pasirašyti buvo kviečiami visi Lietuvos gyventojai.

Svarbus vaidmuo konferencijoje teko ir pranešėjams. Renginio metu trys tuo metu įtakingiausi šalies ekonomistai – Nerijus Mačiulis, Žygimantas Mauricas ir dabartinis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda – pristatė ekonomines idėjas Lietuvai ir pateikė išsamią jų apžvalgą.

Taip pat renginio metu pranešimus skaitė profesorius, Nepriklausomos Lietuvos Valstybės Atkūrimo akto signataras Vytautas Landsbergis, Vilniaus universiteto profesorius, istorikas Alfredas Bumblauskas, Dakaro ralio lenktynininkas Antanas Juknevičius ir kiti iškilūs svečiai. Renginį moderavo žurnalistas, rašytojas, „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas.

Konferencijos metu didelis dėmesys buvo skiriamas ir kitų šalių sėkmės istorijoms. Tarptautiniai aukščiausio lygio pranešėjai pasidalijo savo šalių patirtimi, kaip jose buvo įgyvendintos drąsios idėjos švietimo, gynybos, mokesčių sistemos ir kitose srityse bei kokią įtaką šie pokyčiai turėjo šalių raidai. Tarp renginio metu skambėjusių ir tūkstantinę auditoriją įkvėpusių istorijų – Suomijos švietimo, Izraelio diasporos, Estijos skaitmeninės visuomenės ir kitų šalių reformų įgyvendinimo pavyzdžiai.

Renginio metu sveikinimo kalbą sakiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė džiaugėsi, kad pasitinkant antrąjį Lietuvos šimtmetį buvo pasiūlyta idėja patiems gyventojams leisti siūlyti tai, koks jis turėtų būti. „Jie pasiūlė net pusantro tūkstančio idėjų ir galiausiai po atrankos proceso turime tris. Gal kažkam pasirodys, kad tai ne pačios svarbiausios idėjos, bet svarbiausia, kad jos atrinktos pačių žmonių“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.