Jūsų pasiūlytos idėjos Lietuvai
10000 jaunųjų inovatorių
Lietuvos krepšinio sėkmės istoriją nuolat tęsia ir kuria 10000 jaunųjų krepšininkų, kurie nuo mažens treniruotėse ir rungtynėse kryptingai ugdo savo meistriškumą. Sekdami jų pavyzdžiu 10000 jaunųjų inovatorių gali sukurti Lietuvai kitą sėkmės istoriją – inovacijų srityje. Nėra realu kiekvienoje mokykloje įkurti šiuolaikinę kūrybinę laboratoriją ar dirbtuves; išeitis – nuotolinis ugdymas. Pavyzdžiui, VGTU nuotolinio ugdymo „Ateities inžinerijos“ platforma (http://ateitin.vgtu.lt), siūlydama šiuolaikinių inovacijų ugdymo turinį, įrankius ir nuotolines konsultacijas, leidžia mokiniams gilinti savo žinias inžinerijos, technologijų, gamtos mokslų, informatikos, dizaino ir verslumo srityse, jas integruoti ir taikyti realių problemų sprendimui. Mokiniai gali atlikti projektinius darbus – ištirti savo aplinką, sukurti originalų gaminį, modelį ar programėlę, išmokti vystyti verslą, o po to darbų konkursuose pristatyti savo rezultatus.
3Šeima - Lietuvos ateitis
Šiuo metu šeima nėra deklaruojama kaip vertybė. Manau, reikėtų kurti geresnę Lietuvą kuriant ir puoselėjant šeimas, diegiant vaikams amžinąsias vertybes (meilė, gerumas, rūpestingumas). Šeimoje visi svarbūs — tiek vaikai, tiek tėvai, tiek seneliai. Sutinku, kad kurdami geresnę Lietuvą visi turėtų pradėti nuo savęs, nuo savo šeimos, tačiau neturėtume pamiršti ir kuriamos bendros aplinkos, kurią kuria ne tik valdžia, bet ir žiniasklaida. Man atrodo, kad šiuo metu viešojoje erdvėje šeimos tema nustumta į šoną. Manau, kad reikia deklaruoti, jog šeima Lietuvoje yra svarbiausia, tai pagrindinė vertybė. Šią idėją skleisti ne tik mokyklose, bet ir viešojoje erdvėje. Stipri šeima — stipri valstybė. Tai galėtų būti ir šalies vizitinė kortelė.
10Metas teoriją sieti su ateitimi ir dabartimi
Dažnai mokiniams besimokant iškyla klausimas, o kam to reikia? Būtent susiejus privalomą medžiagą su tuo, kuo moksleivis gyvena, šis klausimas nebekiltų. Kodėl mokantis apie islamą, nepašnekėjus apie tai, kaip dangstantis šia religija, yra daromi baisūs dalykai. Juk jaunimas yra ateitis, galbūt tokio integravimo dėka gims idėjos galinčios padėti, išspręsti problemą. Aš neteigiu, jog reikia pamiršti praeitį, bet kodėl mes pamirštame mokykloje dabartį? Kodėl, kai meno mokykloje mokinys mokosi groti kūrinį, jis groja tai, ko reikalauja programa. O jei prieš tai mokytojas paklaustų, ką jis nori groti, gal jis grotų noriau ir efektyviau? Juk teoriją, kaip groti, jis jau žino, metas su susieti tai su dabartimi, su jo norais, leisti jam groti dabartį, tai, kas jam yra artima. Mokytojams ir vaikams reikia tinkamo švietimo ir priemonių, kurios skatintų jų sąjungą bei teorijos atsinaujinimą.
6
Teisinio švietimo aktualizavimas
Per tūkstantmečius nusistovėjęs sociumo valdymas etikos ir moralės normomis gaunamomis su kultūra, dabartiniame pasaulyje vyksta ir yra keičiamas valdymu teisine. Bet kažkodėl niekas nenori atkreipti dėmesį į šį fundamentalų faktą. Mano supratimu, mokykloje teisės mokymas turėtų apskritai būti pirmoje vietoje, nes nuo teisės žinojimo priklauso kaip sėkmingai funkcionuos visuomenė. Todėl, manau, teisei mokykloje turėtų būti skiriama ne mažiau dėmesio nei matematikai. O tai paradoksas, baigęs mokyklą žmogus nesugeba suvokti paprasčiausios darbo sutarties, jau nekalbu apie palikimo ar kriminalinę teisę.
3Ekonomikos pagrindai mokykloje, neapmokestinamas mokinių ir studentų verslumas
Mano idėja - įvesti mokyklose ekonomikos pagrindus (paprastai, lietuviškai), kad mokiniai suprastų, kas yra pinigai, kokia yra pinigų vertė, kaip jie uždirbami. Kad mokiniai galėtų atlikti savo sugalvotus projektus, kad ir per atostogas, kažką sukurti ar tiesiog prisiskinti sode obuolių, pabandyti parduoti, paskaičiuoti, kokie kaštai, koks pelnas ir taip palaipsniui ugdyti ekonominį mokinių švietimą (paprasta ir gyvenimiška kalba). Kad baigę mokyklas ar aukštąsias mokyklas, mokiniai nebijotų žengti savarankiškai pirmą žingsnį darbo vietos susikūrimui. Kad žinotų kokia verslo forma yra geriausia ir patogiausia jam. Taip pat būtų gerai, jei mokiniai ir studentai galėtų imtis veiklos iki tam tikros sumos be jokių mokesčių ar juridinio asmens kūrimo, tai padėtų skatinti verslumą ar palengvintų studentų gyvenimą. Kad mokinys, vasarą prisiskynęs maišą obuolių kaime ar pririnkęs pintinę grybų, galėtų juos be baimės turguje parduoti ir turėti savo kišenpinigių, o ne kaulinti iš tėvų.
60Kiekvienoje mokykloje turi veikti mokyklinis teatras
Vaikas ateina į mokyklą ir prasideda pažinimo kelias. Ryškūs trys lygiai: žinių kaupimas arba naujų pasaulių suvokimas bei fizinis ir dvasinis ugdymas. Įveikti pirmuosius du etapus mokykla padeda sudarydama geras sąlygas: modernios laboratorijos, elektronine aparatūra, sportui pritaikyti aikštynai, erdvios fizinių žaidimų ir gimnastikos įranga aprūpintos salės. Apie dėmesį dvasiniam ugdymui to nepasakysi. Viena efektyviausių vaiko humanizavimo formų yra vaidinimas, kaip žmogaus kultūros ir dvasios dalis. Kiek Lietuvos mokyklų turi amfiteatrines sales, modernią apšvietimo techniką, specialių efektų aparatūrą, sceninius rūbus? Mokyklinis teatras glūdi mūsų prigimtyje. Vilniaus jėzuitų akademijos pedagogai vaidinimą naudojo kaip mokymo būdą. Daugėja sunkiai valdomų vaikų. Teatras juos prijaukina. LŠM panaikino teatrinę specializaciją KU. Greitai tokios klaidos pavirs piktžaizdėmis.
28Meilę ir patriotiškumą per dainą
Siūlau kiekvienos muzikos pamokos pabaigoje apie 10-15 minučių skirti dainavimui lietuviškų dainų, visiems kartu, kas kaip sugeba. Akomponuojant ar akapela. Svarbu, kad dainos būtų smagios ir uždegančios. Jos turėtų būti atspausdintos muzikos vadovėlio pabaigoje, kad tekstui sekti reikėtų atsiversti nurodytą puslapį. Ką dainuoti siūlytų ir vaikai ir mokytojai. Juk mes dainuojanti tauta. Tai tikrai turėtų skiepyti meilę ir patriotiškumą.
8Lietuviškos ristynės Lietuvos moksleivių ugdymui
Vadinamės Lietuviškų ristynių federacija ir užsiimame senos lietuviškos sporto šakos ristynių atkūrimu bei populiarinimu. Tai yra sena, kadaise Lietuvoje populiari buvusi imtynių tradicija kurią šiandien mes mėginame pristatinėti šiuolaikinių kovų menų kontekste. Istorijos vingiuose pamesta tradicija turi pagrindo gyvuoti ir šiandien kaip pilietinio bei moralinio ugdymo ir identinteto stiprinimo priemonė. Norime pasiūlyti ristynes kaip galimą fizinio užimtumo veiklą, kuri moksleiviams būtų prieinama tiek kaip neformaliojo ugdymo programa, tiek, kaip dalis bendrojo ugdymo programos.
410000 jaunųjų inovatorių
Lietuvos krepšinio sėkmės istoriją nuolat tęsia ir kuria 10000 jaunųjų krepšininkų, kurie nuo mažens treniruotėse ir rungtynėse kryptingai ugdo savo gebėjimus. Sekant šiuo pavyzdžiu 10000 jaunųjų inovatorių gali sukurti Lietuvai kitą sėkmės istoriją – inovacijų srityje. Nėra realu kiekvienoje mokykloje sukurti šiuolaikines kūrybines dirbtuves; išeitis – nuotolinis ugdymas tokiose platformose, kokią yra sukuręs VGTU. Mums reikia daug inovatorių, o nuotolinis ugdymas padės juos rasti ir išugdyti.
6
