Jūsų pasiūlytos idėjos Lietuvai
Draudimas nuteistiems asmenims dalyvauti rinkimuose
Šiuo metu Lietuvos įstatymai leidžia bausmę įkalinimo įstaigose atliekantiems ir teistumą turintiems asmenims dalyvauti rinkimuose. Remiantis tuo, turime įdomią situaciją, kai sunkius ar labai sunkius nusikaltimus atlikę asmenys pavyzdžiui, tokie, kaip gerb. H. Daktaras gali dalyvauti rinkimuose ir taip prisidėti prie valstybės valdymo. Minėti asmenys dalyvauja referendumuose, renka Seimo narius taip iškeldami tuos, kurie atstovauja jų interesus. Nors ir kaip keista šalia žodžio „idėja“ naudoti žodį „drausti“, tačiau siūlau palaikyti idėją dėl draudimo nusikaltimus atlikusiems asmenims dalyvauti rinkimuose ir tokiu būdu prisidėti prie Mūsų šalies augimo, skaidrumo ir tobulėjimo.
12Numatyti Seime priimamų įstatymų analizę
Vis labiau įsigali tendencija priimti įstatymus, kurių esmė drausti-bausti. Kiekvienas toks įstatymas ir jų poįstatiminiai aktai siaurina turimas piliečių laisves. Nėra, kas sustabdytų tą tendenciją, nėra kas apgintų piliečių laisves. Todėl įstatymų priėmimo mechanizme privaloma numatyti mechanizmą, užtikrinantį, kad kiekvienas piliečių laisvių apribojimas bus išaiškintas ir pagrįstas.
13Nereikalauti asmens dokumento renkant parašus
Renkant parašus referendumui, balsavimams ir panašiai nereikalauti asmens dokumento ir asmens kodo. Sąrašuose asmeniui indentifikuoti pakanka: vardo, pavardės, parašo, gimimo datos, adreso arba telefono numerio. Šiuos duomenis žino kiekvienas, o asmens dokumento nesinešioja. Jeigu sutaptų vardas, pavardė ir gimimo data, tokie žmonės negyvena toje pačioje vietoje ir nesinaudoja tuo pačiu telefonu.
1
Panaikinti teisinę neliečiamybę Seimo nariams
Manau, kad šitai idėjai aprašymo nereikia.
12Lietuvos Vėliavos gimtadienis
Ją 1918 m. balandžio 25 d. Vilniuje patvirtinto Lietuvos Taryba. Jos spalvų autoriai: Jonas Basanavičius – raudona, Antanas Žmuidzinavičius – žalia, Tadas Daugirdas – geltona. Suplazdėjusi prigimtiniu tautos jausmu vėliava uždegė tautiečių širdyse kilnių jausmų žiburį, įkvėpė nepriklausomybės gynybai. Vėliava akimirksniu pasklido po visą Lietuvą ir už jos ribų. Tų pačių 1918-ųjų metų pavasarį Vitebske įkurto lietuvių karių bataliono vado Antano Juozapavičiaus karių rikiuotės pasirodymas miesto gatvėse su plevėsuojančia Trispalve sukeldavo neįsivaizduojamą vietos lietuvių džiaugsmą. Ši vėliava atlaikė rūsčius XX amžiaus išbandymus, lydėjo pokario partizanų kovas. Nors Vėliavos diena yra paskelbta sausio 1-oji, tačiau vėliavos gimtadienis yra ypatingas tautos pakilumo laisvei ir Nepriklausomybei akcentas. Vėliavos dienos datą dera įtvirtinti pagal jos įkūrimo dieną – balandžio 25-ąją.
3Patriotų (superpiliečių) demokratija
Balsuoti rinkimuose ir patariamuosiuose referendumuose turėtų tik Konstitucijoje skaidriai apibrėžtus kriterijus tenkinantys superpiliečiai. Tokie kriterijai nebūtų diskriminuojantys ir kaip nors apribojantys dabartinio tautos mandato. Kriterijų tikslas - atrinkti apie 50% valstybės piliečių (patriotų), kuriems rūpi valstybės ateitis ir jie pajėgūs daryti sprendimus. Galimi kriterijai: atlikta LR karinės tarnybos prievolė, per pastaruosius 10 metų bent 36 mėn. deklaruotos minimalios pajamos, nuo kurių sumokėti mokesčiai (ne pašalpos), užaugino 3 arba daugiau vaikų, įgijęs aukštesnį nei vidurinįjį išsilavinimą, dalyvauja valstybei svarbioje veikloje - Šaulių sąjungoje, kraujo donoras 20 ar daugiau kartų, garbės ordinas, publikuoti moksliniai darbai.
4Teisių laikymas rinkėjams
Kodėl vairuoti automobilį privalome laikytis teises ir išmokti kelių eismo taisyklių, o balsuoti rinkimuose galime nesusipažinę su politine sistema braukdami langelius kaip papuola? Pagalvokime, kaip pasikeistų Seimas, jei rinkėjai turėtų bent mažiausią supratimą, kodėl ir ką renka. Įveskime teisės dalyvauti rinkimų balsavime privalomą egzaminą ir Lietuva bus pasmerkta klestėti.
4Panaikinti proporcinę rinkimų sistemą
Lietuvoje įstatymų leidžiamoji valdžia (Seimas) yra renkama mišrios (daugumos ir proporcinės) sistemos pagrindu. Nors tik pusė mandatų yra išdalinama proporciniu principu, tokia jau ketvirtį amžiaus Lietuvoje gyvuojanti rinkimų sistema visiškai nedisciplinuoja partijų atstovų seime daugiau stengtis dėl rinkėjo ir labiau atsižvelgti į jo interesus. Argi ne paradoksalu, kad pusę parlamento vietų atiduodame tiems kuriais jau daugybę metų pasitikime mažiausiai - partijoms? Partijoms, kurių pabuvusių valdžioje ir nesusikompomitavusių berods nebeliko nei vienos. Partijoms, kurioms vertybės priklausomai nuo to kam jos taikomos yra reliatyvios sąvokos. Iš viso to kyla labai paprasta idėja: Lietuvos rinkimų sistemoje grįžti prie daugumos sistemos atsisakant proporcinio mandatų išdalinimo partijų sąrašams. Balsuokime už žmones kuriais pasitikime, o ne už partijas.
8Dviejų rūmų Lietuvos parlamentas
Lietuva galėtų spartinti pažangą ir pasiektų proveržį kuriant gerovės valstybę, jei turėtų dviejų rūmų parlamentą. Tokia parlamentinė sistema užtikrintų žymiai platesnį piliečių interesų atstovavimą bei pilietinę partijų interesų atstovavimo ir įgyvendinimo kontrolę.
10
