Jūsų pasiūlytos idėjos Lietuvai
Išmanius daiktus kuriantis šalis
Tiek Lietuvoje gyvenantiems, tiek atvykstantiems žmonėms, ypač jaunimui, yra labai svarbu, kokiose srityse galima rasti darbų. Tradiciškai turime stiprias istorines sritis – tekstilę, medieną, bet yra ir daugiau verslo šakų, kuriose tik stiprėjame, ir, manau, joms turėtų būti skiriamas dar didesnis dėmesys. Tai lazeriai, biotechnologijos, genetika, taip pat tikiu, kad turime visus šansus sėkmingai išvystyti IT sektorių ir programavimą, fintech ir inžineriją. Anksčiau inžinieriai buvo suvokiami labiau kaip pagalbiniai darbuotojai, bet dabar, kai ateina vis daugiau užsienio kapitalo investicijų, jų reikia vis daugiau ir būtini mąstantys bei kuriantys inžinieriai. Kartu su šiais pokyčiais pagreitį įgaus ir startuoliai, kuriems taip reikalingi šie specialistai.
13Visuotinis Lietuvos mokslininkų suvažiavimas
Suvažiavimas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (rengiamas 2018 m. gegužės viduryje). Pirmasis (ir vienintelis) masinis Lietuvos akademinės bendruomenės susibūrimas įvyko 1989 m. spalio 7 d.: įkurta nepriklausoma Lietuvos mokslininkų sąjunga ir inicijuoti pirmieji savarankiškos valstybės mokslo sistemos kūrimo darbai. Visuotinio suvažiavimo tikslas - sutelkti akademinę bendruomenę valstybės ilgalaikės strategijos tobulinimui, siekiant įgyvendinti darnią visų regionų ekonominę ir sociokultūrinę plėtotę, išryškinti perspektyvias valstybės ūkio ir kultūros raidos kryptis, didinti valstybės ūkio tarptautinį konkurencingumą, mažinti socialinę nelygybę ir stiprinti Lietuvos, kaip modernios valstybės, plėtojančios pažangiausias mokslo ir studijų sistemas, įvaizdį pasaulyje.
3XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas, skirtas valstybės atkūrimo šimtmečiui
Simpoziumų rengimo idėją iškėlė ir daug metų juos organizavo užsienyje gyvenantys lietuviai mokslininkai. Dar atkuriant nepriklausomybę į jų rengimą aktyviai įsitraukė 1989 metais įkurta Lietuvos mokslininkų sąjunga. Prisidėjo LMA, LMT, Švietimo ministerija, universitetų bendruomenės bei šakinės mokslininkų draugijos. Simpoziumai buvo kas 2-3 metai rengiami Lietuvoje ir JAV. Tačiau jų rengimas nutrūko po 2011 metų, surengus XV simpoziumą Vilniuje ir Kaune. XVI simpoziumą siūloma surengti Bostone 2018 m., padedant JAV Lietuvių bendruomenei, jai išreiškusiai savo pritarimą. Simpoziumas sutelks pasaulyje išsibarsčiusius mokslininkus valstybės pažangai, prisidės prie mokslo ir studijų institucijų stiprinimo, naujų mokslo krypčių plėtotės.
1
Koncentruotis į dalykus, kur jau esame stiprūs ir būti tose srityse geriausi
IT, lazeriai, medicina, biotechnologijos – ateities mokslai ir verslai. Mes turime ir gerą specialistų paruošimą ir pačius specialistus. Papildomai siūlau universitetuose valstybei tinkamai finansuoti šių sričių mokymą, kviesti geriausius dėstytojus iš viso pasaulio, aukšta paruošimo kokybe ir mokymosi lengvatomis pritraukti gabius studentus - taip pat iš viso pasaulio. Paruoštiems IT, lazerių, biotechnologijų specialistams sudarykime sąlygas likti ir dirbti Lietuvoje. Pritraukime šių įmonių iš viso pasaulio į Lietuvą mokesčių lengvatomis, skatinkime investicijas – kad Lietuva būtų patraukliausia šalis šioms aukštą pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms.
11Informacinių technologijų ministerija
Lietuvai manau reiktų įsteigti Informacinių technologijų ministerija, kuri kuruotų informacinių technologijų projektus. Manau, nėra naujiena, kad ateitis priklausys nuo informacinių technologijų ir, manau, mūsų šalies sėkmė priklausys nuo to, kaip mūsų ūkis bus pažengęs šioje srityje. Pirmas uždavinys šiai ministerijai būtų sukurti duomenų centrą su informacinėmis sistemomis, kuriomis naudotųsi visos valstybinės įstaigos bendrai, nes šiuo metu kiekviena įstaiga turi savo nuosavas duomenų sistemas, kurios yra neefektyviai išnaudojamos, o informacinių technologijų kaštai yra dideli.
7Mokslo inovacijos - valstybės pažangos variklis
Šiuo metu mokslo finansavimas pagrįstas skatinimu už mokslinę produkciją. Tuo tarpu privatus kapitalas mažai prisideda prie inovacijų kūrimo. Net Ūkio ministerija dažnai skatina technologijų atnaujinimą, o ne jų kūrimą. Siūlau, kad būtų įsteigti keli fondai, kurie būtų orientuoti ne į fundamentaliosios produkcijos, o į taikomojo pobūdžio sprendimus: Sveikatos apsaugos (inovatyvių vaistų, gydymo technologijų, jutiklių ir pan. kūrimas); Gynybos (orientuotas į gynybos technologijas, gynybos priemonių kūrimą); Aplinkos apsaugos (jutikliai, valymo technologijos, žiedinės technologijos ir kt.). Visi šie fondai turėtų finansuoti produkto ar technologijos kūrimą. Tam turėtų būti trijų lygių finansavimas. Pirmiausia - pačių idėjų kūrimas, prototipų išbandymas. Sąlyginai tam turėtų būti skiriama nedaug lėšų. Vėliau didesnį finansavimą turėtų gauti technologijos, gaminio kūrimas. Tam turėtų prisidėti ir privatūs investitoriai, tai leistų išvystyti technologijas ir gamybos linijas.
3Tapti 4-osios pramonės revoliucijos šaukle, jau dabar investuojant į patogių, suasmenintų e-paslaugų kūrimą.
4-oji pramonės revoliucija – jau beldžiasi į duris. Daiktai, kurie „bendrauja per atstumą“ , išmanieji namai, automatizuotos gamybos sistemos ir suasmeninti IT produktai per artimiausią dešimtmetį taps ekonomikos pokyčių priežastimi. Turėdama vieną iš sparčiausių internetų pasaulyje ir daug gabių jaunų žmonių Lietuva galėtų tapti ateities lydere. Ko trūksta? Žmonių, kurie turėtų gebėjimą analizuoti didelius duomenų kiekius ir panaudoti tuos duomenis naujiems, į vartotojus orientuotiems produktams kurti. Mano idėja Lietuvai, LR Vyriausybei ir verslui – skatinti studentus rinktis studijų programas ruošiančias „Big data“ analitikus ir UX tyrėjus, o kuriant e-paslaugas daug daugiau investuoti į UX (vartotojų patirties) tyrimus, duomenų analizę ir gautų rezultatų panaudojimą kuriant kokybiškas, lengvai išmokstamas, vartotojų poreikių tyrimais pagrįstas bei tarptautiniu lygiu pripažįstamas e- paslaugas.
6Ateitį kurkime dabar
Siūlau įkurti nacionalinio lygmens įmonę, skirtą kurti ir gaminti ateities androidą. Investuotojas būtų Lietuvos valstybė, įmonė ar gyventojas. Tai leistų apjungti ir tobulinti svarbiausias ir aktualiausias Lietuvai sritis : informacines technologijas - kuriant dirbtinį intelektą, biotechnologijas kuriant dirbtinius raumenis, nervus ir kitas kūno dalis. Pasiektas potencialas būtų taikomas tiek medicinoje, tiek inžinerijoje su ženklu "pagaminta Lietuvoje". Gaminys verstų jungtis ir bendradarbiauti visus Lietuvos universitetus tuo pačiu pritrauktų jiems trūkstamas lėšas. Bet kuriuo atveju, nepraloštume, nes ateitis priklauso robotams. Kas pirmas sukurs, tas raškys didžiausius vaisius.
5Prisijaukinti Silicio slėnį
Silicio slėnyje surasti perspektyvią mokslininkų grupę ir jai padovanoti žemę su ežeru Ignalinos krašte su teise statytis sodybas. Valstybė turėtų prisiimti įsipareigojimą pastatyti darbinį pastatą su visomis komunikacijomis.
2
