Galų gale, mūsų upių "Tėvą" Nemuną reikia paversti turizmo, rekreacijos ir komercijos oaze. Tai būtų įgyvendinama per visuomeninių organizacijų, privačių suinteresuotų asmenų ir ES lėšų tikslinį panaudojimą. "Atrištų rankų"(mažiau draudimų) politika leistų regionuose prie Nemuno kurti darbo vietas (parkai, kempingai, prieplaukos, elingai, degalinės), o taip pat keisti kraštovaizdį padarant jį patrauklų užsienio ir vietos turizmui. Dabartinis Nemuno statusas - miegantis ir laukiantis normalių valdžios sprendimų. Sprendimai pasireikštų "atrišant" rankas bet kokiai iniciatyvai ir ją skatinant savivaldybių administracijose, kurių teritorijas liečia Nemuno landšaftas. Vidaus vandenų kelių direkcijai priimant populiarius, inovatyvius sprendimus, kurie leistų eksploatuoti Nemuną ne tik komercijos tikslais , bet ir kaip pažangos, progreso upę. Vandens kelių inspekcija turėtų ne tik bausti prasižengusius, bet ir imtis priemonių ne tik draudimais.