Labiausiai socialiai pažeidžiamos gyventojų grupės nemato perspektyvos kažką savo gyvenime pakeisti, todėl praradę viltį įsisuka greitųjų kreditų karuselėje ar apskritai nustoja kažką veikti. Lietuviai linkę aukoti, tačiau tai daro įprastai nereguliariai, todėl siūlau suformuoti nuasmenintą e-paramos fondą, kuriame aukštesnes pajamas gaunantys asmenys galėtų fiksuotą laiko tarpą (3, 6, 12 mėn.) remti konkretų asmenį ar problemos sprendimą (pavyzdžiui, vieniša slaugė, uždirbanti minimalų atlygį, auginanti 3 vaikus, gyvenanti 15 kv. metrų būste negali sumokėti už gabaus vaiko muzikos pamokas; neįgalaus asmens sudegusio būsto atstatymas nenurodant vardo ir pavardės) . Paramos suma galėtų būti fiksuota (100, 200 ar 500 eurų). Paramos sumai turėtų būti netaikomi jokie mokesčiai. Paramos gavėjas gautų ženklią paramą, o paramos davėjas žinotų, kad jo parama nukeliauja konkretaus žmogaus problemos sprendimui.