Tėvai, bendruomenė, valstybė apleisdami vaikus ir nesugebėdami jais dorai pasirūpinti, sukuria nesibaigiančią klaidų grandinę visuomenėje, kai vienos padarytos klaidos skatina rastis naujas ar tas pačias klaidas darančias visuomenės dalis. Todėl, kad būtų plėtojamas gėris visuomenėje būtina skirti tinkamą ir pakankamą dėmesį visuomenės ateičiai vaikams. Pabrėžtina, kad jeigu tiek šeimoje, tiek bendruomenėje, tiek valstybėje gyvata yra nukreipiama į praeičiai tarnaujančias pramogas, egoistinius siekius ir paklydimų sąlygotus ginčus, tai nebelieka pakankamai gyvatos paskirti tinkamą dėmesį vaikams. Nesant tinkamo dėmesio vaikai kelia klausimus, stengiasi elgtis maištingai visuomenėje siekdami sulaukti priklausančio dėmesio. Todėl visuomenėje randasi papildoma įtampa, iškyla grėsmė tiek vaikų, tiek visos visuomenės būčiai.