Autorius - Viktorija Chlomko

Dažnai mokiniams besimokant iškyla klausimas, o kam to reikia? Būtent susiejus privalomą medžiagą su tuo, kuo moksleivis gyvena, šis klausimas nebekiltų. Kodėl mokantis apie islamą, nepašnekėjus apie tai, kaip dangstantis šia religija, yra daromi baisūs dalykai. Juk jaunimas yra ateitis, galbūt tokio integravimo dėka gims idėjos galinčios padėti, išspręsti problemą. Aš neteigiu, jog reikia pamiršti praeitį, bet kodėl mes pamirštame mokykloje dabartį? Kodėl, kai meno mokykloje mokinys mokosi groti kūrinį, jis groja tai, ko reikalauja programa. O jei prieš tai mokytojas paklaustų, ką jis nori groti, gal jis grotų noriau ir efektyviau?  Juk teoriją, kaip groti, jis jau žino, metas su susieti tai su dabartimi, su jo norais, leisti jam groti dabartį, tai, kas jam yra artima. Mokytojams ir vaikams reikia tinkamo švietimo ir priemonių, kurios skatintų jų sąjungą bei teorijos atsinaujinimą.