Autorius - Dalia Sakalauskaitė-Babravičė

Lietuvoje žmonės labai mažai šypsosi. Tai dažnai pastebi užsieniečiai, akcentuoja emigrantai, matome ir patys. Sakytume, gal Lietuvoje nėra ko šypsotis, bet gi tai netiesa. Grįžę iš misijų skurdžiausiose pasaulio šalyse savanoriai pasakoja, kad ten žmonės nieko neturi, tačiau jų veidus puošia šypsenos... Todėl, kad labai daug lietuvių šypsenos neturi. Daugiau kaip 80 proc. Lietuvos vaikų sulaukusių 6 metų jau turi ėduonį, 100 proc. suaugusiųjų turi jį ar kitą burnos ligą, o kas trečias senjoras nebeturi nė vieno nuosavo danties. Mano idėja Lietuvai - prieinama gydytojų odontologų pagalba visiems, ypač skurdžiai gyvenantiems. Šypsena gali daugybę dalykų: suteikti pasitikėjimo savimi, padėti susirasti darbą, užmegzti pažintis, ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę. Jos nebuvimas priešingai, sąlygoja atskirtį, kompleksus, patyčias ir menką savivertę. Dovanokim šypsenas Lietuvai, ypač atskirtyje gyvenantiems žmonėms, nes integracija prasideda nuo šypsenos!